bring back old movement.

[Cortez_Lukas]

1. Jūsų slapyvardis (Vardas_Pavardė):  Cortez'Lukas
2. Tavo išsamus ir detalus pasiūlymas: detaliau negaliu padestyt, bet sugrazinat sena movementa nes db i veiksma nieks nebevaro per jus ir negaunam pasisaudyt.
3. Kuo ši sistema bus naudinga?: ko tu manes klausi, jei rimtai tai smaguma visa sugrazins i veiksmus o ne db kai ukvedis begioji ir tik viena nusisaut gali.

 

Redaguota Birželis 23, 2025 nario Cortez_Lukas

[Stanley_Williams]

Sveikas, grazinti seno movemento neplanuojame siuo momentu. 

[Neil_Huble]

ka dar prideti ? bus nubalsuota vel su projekto zaidejais!! 

 

[Lawrence_Taylor]

prieš 18 minutes(-čių), Lince_Naikintuvas rašė:

Sveikas, grazinti seno movemento neplanuojame siuo momentu. 

sveikas jeigu season passa pasiimciau su 15 vasaros deziu grazintum?????

uz pasiulyma!

[The_Dude]

Tikrai už

[Samsungas_Telefonas]

tai apsispresk tu gal?

[Dalius_Gold]

On 2025-06-24 at 02:27, Samsungas_Telefonas rašė:

tai apsispresk tu gal?

@Cortez_Lukas ko tyli

[Cortez_Lukas]

On 2025-06-24 at 00:27, Samsungas_Telefonas rašė:

tai apsispresk tu gal?

sveikas maniau kad tai buvo tikrai sauni ideja bet pagalvojat pagyvenant ir istraukiant sakni matosi kad tai visiskas absurdas ir manau kad reiktu sugrazinti sena movementa, nu nesakau kad nebelosiu bet yra kaip yra nes jei nera tai gali but tai va heit heit o poto busim draugais iki peilio galo.

[Zveryno_Psichopatas]

prieš 2 minutes(-čių), Cortez_Lukas rašė:

sveikas maniau kad tai buvo tikrai sauni ideja bet pagalvojat pagyvenant ir istraukiant sakni matosi kad tai visiskas absurdas ir manau kad reiktu sugrazinti sena movementa, nu nesakau kad nebelosiu bet yra kaip yra nes jei nera tai gali but tai va heit heit o poto busim draugais iki peilio galo.

suprantu tavo išsakytą poziciją, ir iš tikrųjų, visai natūralu, kad pirminės idėjos dažnai sužavi savo naujumu ar netikėtumu. jos gali pasirodyti kaip gaivus vėjo gūsis, ypač tuomet, kai esama situacija atrodo pavargusi ar praradusi prasmę. tačiau, kaip ir pats taikliai pastebėjai, laikui bėgant, įgijus distancijos ir atsiradus galimybei pažvelgti giliau, daug kas ima atrodyti kitaip. tai, kas iš pradžių atrodė racionalu, logiška ar net perspektyvu, ilgainiui gali pasirodyti kaip struktūriškai silpna, pagrįsta emociniu impulsu, o ne nuoseklia vizija.

tokia refleksija yra ne silpnumo, o brandos ženklas. pripažinti, kad klydai ar kad idėja, kurią rėmei, nebepateisina lūkesčių, reikalauja drąsos ir intelektinio sąžiningumo. mintis apie grįžimą prie senojo judėjimo, prie šaknų, nėra regresyvi, jei ją lydi aiškus supratimas, kodėl senoji kryptis veikė, ką ji atstovavo ir kaip ji galėtų būti atnaujinta šių dienų kontekste.

žinoma, gyvenimas nėra statiškas. viskas keičiasi – žmonės, aplinka, net vertybių skalė. bet viena iš pagrindinių brandžios bendruomenės savybių yra gebėjimas sugrįžti prie pagrindų, permąstyti savo kryptį, išsivalyti nuo triukšmo ir perteklinio eksperimentavimo. judėjimas pirmyn neturi reikšti, kad būtina pamiršti, kas veikė anksčiau. kaip tik, tvari pažanga dažnai randa balansą tarp tradicijos ir inovacijos.

o kalbant apie bendravimą, natūralu, kad kai kurios diskusijos pereina į emocingesnį lygmenį. heitas, kurį mini, dažnai yra ne kas kita, kaip neišsakytų lūkesčių išraiška. tačiau jei išlaikome tarpusavio pagarbą ir gebėjimą kalbėtis, net po aštriausių ginčų įmanoma rasti bendrą kalbą. galiausiai, tikros draugystės – net jei ir grūdintos ginčais – išlieka stipriausios. net jei jos nueina iki pat peilio galo, svarbiausia, kad tame kelyje neatsisakome žmogiškumo.

[Saul_Combs]

prieš 10 minutes(-čių), Zveryno_Psichopatas rašė:

suprantu tavo išsakytą poziciją, ir iš tikrųjų, visai natūralu, kad pirminės idėjos dažnai sužavi savo naujumu ar netikėtumu. jos gali pasirodyti kaip gaivus vėjo gūsis, ypač tuomet, kai esama situacija atrodo pavargusi ar praradusi prasmę. tačiau, kaip ir pats taikliai pastebėjai, laikui bėgant, įgijus distancijos ir atsiradus galimybei pažvelgti giliau, daug kas ima atrodyti kitaip. tai, kas iš pradžių atrodė racionalu, logiška ar net perspektyvu, ilgainiui gali pasirodyti kaip struktūriškai silpna, pagrįsta emociniu impulsu, o ne nuoseklia vizija.

tokia refleksija yra ne silpnumo, o brandos ženklas. pripažinti, kad klydai ar kad idėja, kurią rėmei, nebepateisina lūkesčių, reikalauja drąsos ir intelektinio sąžiningumo. mintis apie grįžimą prie senojo judėjimo, prie šaknų, nėra regresyvi, jei ją lydi aiškus supratimas, kodėl senoji kryptis veikė, ką ji atstovavo ir kaip ji galėtų būti atnaujinta šių dienų kontekste.

žinoma, gyvenimas nėra statiškas. viskas keičiasi – žmonės, aplinka, net vertybių skalė. bet viena iš pagrindinių brandžios bendruomenės savybių yra gebėjimas sugrįžti prie pagrindų, permąstyti savo kryptį, išsivalyti nuo triukšmo ir perteklinio eksperimentavimo. judėjimas pirmyn neturi reikšti, kad būtina pamiršti, kas veikė anksčiau. kaip tik, tvari pažanga dažnai randa balansą tarp tradicijos ir inovacijos.

o kalbant apie bendravimą, natūralu, kad kai kurios diskusijos pereina į emocingesnį lygmenį. heitas, kurį mini, dažnai yra ne kas kita, kaip neišsakytų lūkesčių išraiška. tačiau jei išlaikome tarpusavio pagarbą ir gebėjimą kalbėtis, net po aštriausių ginčų įmanoma rasti bendrą kalbą. galiausiai, tikros draugystės – net jei ir grūdintos ginčais – išlieka stipriausios. net jei jos nueina iki pat peilio galo, svarbiausia, kad tame kelyje neatsisakome žmogiškumo.

labai gerai suprantu, apie ką kalbi, ir išties – tai, ką išdėstei, skamba kaip brandžios, patirties paliestos mintys. dažnai mes įsimylime idėjas ne todėl, kad jos iki galo teisingos, o todėl, kad jos mus pagauna savo forma, pažada kažką naujo, gal net išlaisvinančio. bet laikui bėgant, kai išsisklaido emocijų ūkas, pasimato tikrasis pagrindas – ar tas pagrindas tvirtas, ar tai buvo tik trumpalaikis impulsas, kuris gražiai atrodė tik tol, kol nestovėjo po tikro svorio.

ir būtent čia atsiskleidžia tai, ką pavadinčiau sveiku grįžimu į save. pripažinimas, kad kryptis kinta, kad pozicijos keičiasi, nėra silpnumas – tai ženklas, kad žmogus mąsto, ne stovi vietoje, o nuolat permąsto, vertina, koreguoja. o jei tas koregavimas veda prie senesnės, bet tvirtesnės pozicijos – tai neturi būti matoma kaip žingsnis atgal. veikiau tai – žingsnis gilyn.

pasaulis, kaip ir pats sakei, nuolat keičiasi. bet kai turime orientyrus, kai atpažįstame, kas iš tikrųjų turi vertę, tuomet pokytis nebebūna vien chaotiškas šokinėjimas nuo vienos naujovės prie kitos. jis tampa kryptingu, sąmoningu judesiu. gal tada net ir tai, kas kažkada atrodė „pasenę“, įgauna naują prasmę – ne kaip nostalgija, o kaip pamatas.

o dėl bendravimo – taip, labai tikslu. emocijos yra neišvengiama žmogiškojo ryšio dalis. jos gali paaštrinti kampus, bet tuo pačiu ir išgryninti esmę. kai po ginčų lieka ne kartėlis, o giliau išsikalbėta tiesa – tai tampa tvirtesniu ryšiu. tik svarbu, kad ginčuose neištirptų pagarba, o tarp žodžių – nepasimestų žmogiškumas. nes galiausiai, visa tai – ne apie tai, kas teisus, o apie tai, ar dar girdim vienas kitą.

[Dani_Toku]

už

[Lukus_Pro]

Sutinku berniukas

 

Raso ; Eivanas Kapeika

[Gianni_Blanco]

uz geras pasiulymas galetu ir movementa sena grazint ir bratka atblokuoti nes uz nieka banas kai visad